Medinių namų šiltinimas: poreikis, kaina ir patarimai

Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Jei gyvenamojo namo atveju svarstome, kurį šiltinimo būdą rinktis, statydami medinį vasarnamį, visų pirma, klausiame savęs, ar verta investuoti į šį procesą.

Ar reikalingas apšiltinimas mediniams namams?

Ne paslaptis, kad geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį. Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu. Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu. Galbūt pakeisti langai ar sandaresnės durys namo šiltinimo poreikį pavers visiškai minimaliu.

Medinio namo šiltinimo būdai

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas – ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Tačiau, nors dėl savo paprastumo šis būdas ir sulaukia didelio populiarumo, specialistų teigimu, tai nėra aukščiausią apšiltinimo kokybę užtikrinsiantis pasirinkimas dėl poliesterio medžiagos nepralaidumo orui.
Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai. Namą šiltinant šia medžiaga, ji yra tiesiogiai purškiama ant sienos paviršiaus.
Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus. Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis. Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus. Ekovata dar žinoma kaip
sunkiai degi medžiaga, todėl, pasirinkę šį šiltinimo būdą, ne tik užsitikrinsite kokybišką šilumos izoliaciją, bet ir džiaugsitės papildoma apsauga nuo gaisro.
Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau. Žvelgiant į šiluminės varžos koeficientą, kuo didesnė varža, tuo šiltesnė pertvara.

Patarimai šiltinant medinio namo sienas

Prieš užsiimant sienų šiltinimu, reikėtų įvertinti faktą, kad apšiltinti medinių sienų greitai ir pigiai nepavyks, o nuo šiltinimui naudojamų medžiagų kokybės bene labiausiai priklausys darbų rezultatas.
Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos. Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4–6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm. Dėl šios priežasties pasistačius naują namą rekomenduojama palaukti, kol šis nusistovės, tačiau, jei tokios galimybės nėra, privalu konsultuotis su apšiltinimo meistru.
Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui. Namą šiltinant tokiu būdu, mažėja ir jo sienų temperatūrinė apkrova – sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais.
Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams – ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi. Atkreipkite dėmesį ir į šilumos laidumo koeficientą – kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams.

Patarimai šiltinant medinio namo grindis

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga – poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti. Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, lyginant su tuo pačiu kiekiu kitų, šiltinime naudojamų medžiagų, poliuretanas leis pasiekti gerokai didesnę šilumos izoliaciją.
Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios. Vis dėlto, jei kalbame ne visai apie naują namą, kurio grindis dengia medinės lentos ar kita sena danga, prieš
purškiant poliuretaną rekomenduojame ją nuardyti. Naudojant šią medžiagą grindų šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10 – 15 cm, tokiu būdu išvengiant ne retai šiltinant grindis susidarančių „šalčio tiltelių“.

Patarimai šiltinant stogą Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Šiltam orui kylant į viršų ypač svarbu, kad lubos būtų sandarios ir jose nebūtų net menkiausių plyšių, per kuriuos šiluma galėtų patekti į lauką.
Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga – putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio. Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą. Jos pasižymi ypač puikiu susijungimu, todėl padės užtikrinti šilumos izoliaciją.

Langų ir durų įtaka namo apšiltinimui

Kaip jau šiame straipsnyje minėjome anksčiau, langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į namo apšiltinimą, jokiu būdu nenumokite ranka į langų ir durų sandarumą.
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas – plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Taip pat ne retai senesniems, prasta šilumos izoliacija pasižymintiems, tačiau statinio autentiką išlaikantiems langams pritaikomos langinės, tačiau savaime suprantama, kad tokiu atveju langines reikės uždarinėti.
Dar vienas galimas variantas – vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą.
Kalbant apie duris – ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas. Jei susidūrėte su situacija, kai šaltas oras į patalpą patenka pro durų apačią, šiuo atveju prie jų apačios galima pritvirtinti specialius šepetėlius, kuriuos galima nusipirkti arba iš specialios gumos pasigaminti patiems.

Medinio namo apšiltinimo kaina

Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas. Atsižvelgiant į platų medžiagų pasirinkimą, preliminarius skaičiavimus, kiek vidutiniškai galėtų kainuoti namo šiltinimas, pateikti sunku, tačiau preliminarią darbų kainą nesunkiai galite apsiskaičiuoti patys.
Skaičiuojant šiltinimo kaštus vidutinio dydžio, vieno aukšto namui su mansarda, kurio sienų išmatavimai 10x10m, sienų vidutinis aukštis 4,5m, vidutinis oro tarpo plotis 7cm (0,07m), langų ir durų plotas apie 30m², procesas atrodo taip:

1. Apskaičiuojamas bendras sienų plotas (įskaitant langų ir durų plotą):
(10 + 10 + 10 + 10) x 4,5 = 180m²

2. Apskaičiuojamas šiltinimo plotas (atmetant langų ir durų plotą):
180 - 30 = 150m²

3. Apskaičiuojamas apytikslis šiltinimui reikalingų termoputų kiekis m³:
150 x 0,07 = 10,5m³

4. Apskaičiuojama apytikslė namo šiltinimo kaina:
10,5m³ x 130 €/m³ = 1365 € + PVM

Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%. Kainą skaičiuojant tokiu būtų, į ją įeina ir išlaidos, susijusios su termoputų įpurškimu, skylučių išgręžimu ir užtaisymu, bei aplinkos sutvarkymu.