Medinio namelio statybos leidimas ir pagrindiniai reikalavimai

Nuosavas vasarnamis ar sodo namelis gali tapti puikia investicija kiekvienam, mėgstančiam leisti laiką gamtoje ar tiesiog nevengiančiam pabėgti nuo miesto šurmulio. Ir, nors gyvenimu gamtos apsuptyje galime pasimėgauti išsinuomodami dabar taip populiarias kaimo turizmo sodybas, savas, nuolat puoselėjamas vasarnamis be abejonės suteiks gerokai daugiau džiaugsmo ir galimybių. Tiesa, tam, kad džiaugsmo neužtemdytų statybų metu kilę klausimai ir problemos, visų pirma, rekomenduojame įsivertinti ne tik savo galimybes, poreikius, bet ir minėtų pastatų statybai keliamus reikalavimus.

Kokiais atvejais sodo namo statybos leidimas yra privalomas?

Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas. Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai. Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog palėpės plotas į bendrą pastato plotą nėra įskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji nėra įrengta. Rūsio ir terasos plotai taip pat nėra įtraukiami į bendrojo ploto skaičiavimus.

Ne mažiau svarbi – planuojamų statybų vieta. Aukščiau išvardinti reikalavimai, norint vasarnamį statyti be leidimo, galioja tik tada, jei objektas statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka į saugomas teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, Kuršių neriją, upių, kurios įtrauktos į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, teritoriją, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritoriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją.

Kokie reikalavimai taikomi sodo namams be leidimo?

Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus – sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą – statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Privaloma laikytis ir priešgaisrinio bei sanitarinio atstumo iki kitų statinių reikalavimų.
Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, rangovo samdymą, pagrindinių statybos sričių vadovų samdymą.
Užbaigus tokio statinio statybas jums reikės deklaruoti statybų užbaigtumą. Tai padaryti galėsite užpildę specialią formą statybų inspekcijos puslapyje: https://vtpsi.lrv.lt. Užpildžius
deklaraciją, statinį (ne vėliau kaip per 3 mėn.) taip pat reikės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Nusprendus statinį, kurio bendras plotas neviršija 80 m2, o aukštis nėra didesnis nei 8,5 m, statyti miesto ar gyvenvietės teritorijoje (kai gyventojų skaičius viršija 3 tūkst.), papildomai bus reikalingas rašytinis savivaldybės administracijos pritarimas statinio projektui, o projektas šiuo atveju jau privalės turėti energetinio naudingumo A+ sertifikatą.

Kiek trunka statybos leidimo gavimas ir kokia jo eiga?

Jei numatoma, kad planuojamo statinio bendras plotas ar aukštis viršys nurodytus reikalavimus, jo statybai bus taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir bet kokiam gyvenamajam namui – privalėsite gauti statybų leidimą pateikdami namo projektą ir kitus, su statybomis susijusius dokumentus, nepriklausomai nuo vietos, kurioje statinį planuojate statyti.

Nors statybos leidimo reikalavimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, remiantis bendrąja patirtimi, leidimą statyboms gauti vidutiniškai užtrunka nuo 2 iki 4 mėnesių, priklausomai nuo to, ar iš karto teisingai pateikiami visi reikalingi dokumentai.

Įprastai statybos leidimas yra išduodamas šia nustatyta tvarka:

1. Sukomplektuojami nuosavybės dokumentai (turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre dokumentas, sklypo tikslūs matavimai ir topografinė nuotrauka, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, kt. pažyma (pagal situaciją)).

2. Užpildomas prašymas vietos savivaldybėje projektavimo sąlygų sąvadui gauti.

3. Suruošiami priešprojektiniai siūlymai (PP) ir derinami su statytoju.

4. Atliekami sklypo grunto geologiniai tyrimai, pamatų tvirtumui ir gyliui nustatyti.

5. Derinimui ir statybai ruošiamas pastato architektūrinės dalies techninis projektas.

6. Ruošiami pastato inžinerinių dalių TP (konstruktyvinė, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, elektros, kt. pagal situaciją).

7. Paruoštos TP dalys derinamos savivaldybės įstaigose, o jas suderinus išduodamas statybos leidimas.

Kur kreiptis dėl statybos leidimo?

Paprasčiausias būdas gauti statybos leidimą – kreiptis į bet kurią architektūros paslaugas teikiančią įmonę, kuri padės išspręsti kilusius klausimus ir atliks visus būtinus žingsnius už jus. Tačiau pateikti prašymą statybų leidimui gauti galite ir patys. Jums reikės prisijungti prie IS „Infostatyba“ sistemos ir pateikti prašymą bei žemiau išvardintus dokumentus:

• Statinio kadastro duomenų bylą; • Statinio bendraturčių sutikimą; • Statybos projektą ir kompiuterinę laikmeną su statybos projekto įrašu; • Sutartį su žemės sklypo (teritorijos), kuriame planuojamos statybos, savininku, valdytoju ar naudotoju, jeigu statybos numatomos užsakovui nepriklausančiam sklype; • Žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas, kuriame planuojamas statinys, jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; • Dokumentą, patvirtinantį apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, sumokėjimą, ir dokumentus, pagrindžiančius šios įmokos apskaičiavimo dydį; • Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktą (tuo atveju, kai ji yra privaloma);
• Statybos projekto ekspertizės aktą (tuo atveju, kai ši ekspertizė yra privaloma);

• Atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, jei sklype, kuriame vykdomos statybos, planuojama ūkinė veikla;

• Jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.
Jei visi nurodyti reikalavimai įvykdomi iš karto, įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą užregistruoja. Ne vėliau kaip per 2 darbo dienas paskelbiami subjektai – įgalioti padaliniai ar įstaigos, kurie privalo pagal nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Ar terasai reikalingas statybos leidimas?

Sodyba retai įsivaizduojamas be papildomų pastatų, o ypač terasos. Šiam statiniui statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, tačiau reikėtų atsižvelgti visus taikomus reikalavimus. Jeigu terasa yra atvira ir priglausta prie statinio – ji yra traktuojama kaip atskiras statinys ir ją galima statyti be leidimo, tačiau, jei terasa statoma išliejant tuos pačius pamatus ir naudojant tą pačią stogo dangos konstrukciją, kaip ir sodo namo – terasa jau traktuojama kaip namo dalis. Tokiu atveju leidimo nereikia tol, kol bendras namo ir terasos plotas neviršija 80 m2. Net jeigu tokia terasa bus įrengiama vėliau, ji bus laikoma namo rekonstrukcija, o tai reiškia jog statinys vis tiek turės atitikti leidimo reikalavimus. Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Tokiems statiniams statybos leidimas nereikalingas, tačiau juos statant taip pat būtina išlaikyti privalomą atstumą nuo kaimyninio sklypo: jei terasa be stogo – nuo kaimyninio sklypo ją užtenka atitraukti 1 metrą, jei su stogu – bent 3 metrus.

Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą. Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m2. Tokiu atveju reikia tik paruošti sumažintos apimties projektą ir jį supaprastinta tvarka suderinti, bei įregistruoti savivaldybės duomenų registre.

Ar pirčiai reikalingas statybos leidimas?

Ne rečiau sodybose sutinkamas statinys – pirtis, kuriai galioja tos pačios taisyklės, kaip ir sodo namui ar vasarnamiui. Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2 ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas. Tačiau, net ir šiuo atveju, pirtis privalės atitikti jau minėtus, privalomus atstumo reikalavimus nuo kaimyninio sklypo ribos.

Ar ūkiniams pastatams reikalingas statybos leidimas?

Neatsiejama sodybos dalis – pagalbiniai ūkio pastatai ( pvz. sandėliukai, šiltnamiai ir pan.), taip pat dažniausiai gali būti statomi be leidimo, jei šių plotas ir aukštis neviršija nurodytų reikalavimų. Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m2 ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei. Tokiam statiniui statybos leidimas ir projektas yra reikalingas tik tokiu atveju, jei sklypas priklauso kultūros paveldo objekto teritorijai, kultūros paveldo vietovei ar Kuršių nerijai. Šiose teritorijose, net ir norint pasistatyti
I grupės nesudėtingą statinį, iš savivaldybės privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.
Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m2 bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą. Kitu atveju statiniui bus reikalingas SLD – rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, kuris pasirašomas pritarus savivaldybei.
Kokios sankcijos laukia statant be leidimo?

Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada. Ne retais atvejais paaiškėjus, kad statyba negalima, statytojas patiria ne mažų finansinių nuostolių – statinį reikia gerokai pertvarkyti, o kartais net ir nugriauti.

Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę. Pavyzdžiui, į savavališkas statybas investavus 20 tūkstančių eurų, jos įteisinimas galėtų kainuoti apie 3000 eurų.

Šalyje nuolat fiksuojant grubius statybų pažeidimus dar 2019 metais buvo nuspręsta duomenis apie suteiktus statybos leidimus atverti visuomenei, tokiu būdu statybų kontrolę padarant efektyvesne. Informaciją apie įregistruotas legalias statybas galima rasti informacinėje „Infostatyba“ sistemoje.