Pirties statyba ir įrengimas: kainos ir patarimai

Dar iš senų laikų atėjusios pirties tradicijos nesvetimos daugeliui lietuvių, todėl nesunku suprasti, kodėl dauguma lietuviškų sodybų sunkiai įsivaizduojamos be šios svarbios detalės. Ir, nors į pirties ritualą šiais laikais labiau žiūrima kaip į pramogą nei kaip į būtinybę, jis vis dar vertinamas kaip ypač naudingas žmonių sveikatai, o pramogos pirtyje ir toliau išlieka vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų bet kokiu metų laiku.
Tiesa, egzistuojant tokiai pirčių nuomos pasiūlai, prieš statant savąją reikėtų gerai įsivertinti poreikį ir nuosavos pirties statybai reikalingas išlaidas. Tačiau, jei šia pramoga mėgstate lepintis gana dažnai, o sodyboje vis dar turite laisvą kampelį nedideliam statiniui, pirtis gali tapti ne tik puikia investicija į savo bei artimųjų sveikatą, bet ir priežastimi dar dažniau susitikti su draugais.

Kokią pirtį galiu statyti be leidimo?

Bene dažniausiai kylantis klausimas pradėjus rimtai svarstyti apie nuosavos pirties statybas – jai taikomi statybos reikalavimai. Žvelgiant į bendrąją praktiką, pirtis dažniausiai neužima labai daug vietos, todėl yra priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, o jos statyboms galioja tos pačios taisyklės kaip sodybai ar vasarnamiui.
Vis dėlto, jei svarstote apie didesnę pirtį, vertėtų žinoti, kad pirtį be statybos leidimo galite statyti tuomet, jei jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2, 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai. Tokius išmatavimus atitinkanti pirtis be leidimo gali būti statoma sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka į saugomas teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, Kuršių neriją, upių, kurios įtrauktos į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, teritoriją, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritoriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją. Jei jūsų planuojamas statinys neatitiks nors vieno iš šių reikalavimų, jo statybai leidimą reikės gauti ta pačia tvarka kaip ir statant gyvenamąjį namą.
Svarbu žinoti, jog, jei jūsų planuojamam statiniui nebus reikalingas statybos leidimas, jis vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus – pirtis privalės išlaikyti reglamentuotą atstumą – negalės būti statoma arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Privaloma laikytis ir priešgaisrinio bei sanitarinio atstumo iki kitų statinių reikalavimų.
Gera žinia ta, jog pirčiai, kurios statyboms nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, todėl, įregistruoti pirtį reikės tik užbaigus jos statybas, deklaruojant statybų užbaigtumą. Tai padaryti galėsite užpildę specialią formą statybų inspekcijos puslapyje: https://vtpsi.lrv.lt. Užpildžius deklaraciją, statinį (ne vėliau kaip per 3 mėn.) taip pat reikės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kokią pirtį statyti?

Išsiaiškinus teisinius reikalavimus, prieš pradedant į darbus, siūlome gerai įsivertinti savo poreikius ir finansines galimybes. Svarstant, kokio dydžio pirtį statyti, dažniausiai lemiamu faktoriumi tampa žmonių skaičius, kurie ja naudosis vienu metu. Jei pirtį įsivaizduojate kaip privatų poilsio kampelį sau ir keletui savo artimųjų, optimalus elektrinės pirties dydis galėtų būti 2 x 2,5 m, malkinės pirties dydis 2,5 x 2,5 m, o lubų aukštis galėtų siekti apie 2,2 m. Tokiu atveju pirtyje du žmonės galės ne tik laisvai prasilenkti, tačiau rasite vietos ir gultui, ir visiems pirties ritualams. Kita vertus, jei į sodybą nevengiate pasikviesti didesnės draugų kompanijos, erdvės pirtyje reikėtų daugiau. Tokiu atveju galima vadovautis taisykle – kuo didesnė erdvė, tuo didesnis komfortas.
Renkantis vieną esminių dalykų – pirties tipą, visų pirma, rekomenduojame visus juos išbandyti patiems. Tik tokiu būdu lengviau apsispręsite – sausa, vidutinio drėgnumo ar drėgna pirtis labiausiai atitiks jūsų poreikius. Svarbu žinoti, jog pirties oro drėgnumas labiausiai priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos – kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau – tuo sausesnė. Sausose pirtyse temperatūra paprastai svyruoja nuo 80 ºC iki 110 ºC, drėgnose ji laikosi apie 80 ºC.

Pirties įrengimo kaina

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pirties kainai didelę įtaką turi jos dydis, pradėję domėtis daugiau suprasite, jog net ir to paties dydžio statinio kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo jo įrengimo. Dėl šios priežasties suskaičiuoti vidutinę pirties įrengimo kainą yra gana sunku, tačiau, žinodami savo poreikius, tai nesunkiai padarysite atsižvelgdami į esminius pirties įrengimo aspektus.

Pirties vidaus apdaila

Medienos, kurią naudosite pirties vidaus įrengimui, kaina tiesiogiai priklausys nuo jos kokybės ir matmenų. Norint, kad tiek pirties gultai, tiek dailylentės gerai atrodytų ne vienerius metus, rekomenduojame rinktis A klasės medieną, pasižyminčia aukščiausia kokybe. Tiesa, kokybė atsispindi ir kainoje – trumpiausios, apie pusės metro ilgio, A klasės medienos dailylentės gali kainuoti iki keleto eurų, o 2 – 3 metrų dailylenčių kaina gali siekti net 20 – 30 eurų.
Lietuviškos medienos, skirtos pirties įrengimui, kaina dažniausiai nepasižymi dideliais skirtumais. Šiuo metu populiariausios 3 lietuviškos medienos rūšys – liepa, drebulė arba juodalksnis. Tiesa, pirties viduje vengiama visur taip mėgstamos naudoti spygliuočių medienos, nes, dėl savo sakingumo, ji nėra tinkama nuolat kaitinamai patalpai įrengti. Jei yra galimybė, rekomenduojame rinktis termiškai apdorotas dailylentes, kurių privalumas – mažas įgeriamumas.

Pirties grindys

Įrenginėjant pirties grindis galimas ne vienas jų variantas. Medinės grindys dažnai keičiamos betoninėmis – ant jų sudedant medines groteles, nes tokiu būdu grindyse gana lengvai įrengiamas vandens surinkimas, grindis paprasčiau prižiūrėti, o, esant reikalui, net pakeisti. Priešingai nei visam pirties įrengimui, grindims arba ant jų dedamoms grotelėms dažnai naudojama spygliuočių mediena. Nors didžiausiu patvarumu iš spygliuočių pasižymi maumedis, dėl kainos gana dažnu pasirinkimu tampa pušis ar eglė. Atsižvelgiant į tai, kad ties
grindimis temperatūra visuomet laikosi gerokai mažesnė, spygliuočių medienos dėl jos sakingumo šiuo atveju reikėtų nebijoti. Svarbu nepamiršti, kad klojant medines grindis tarpeliai, skirti vandeniui nubėgti – būtini, kitu atveju grindys gali pradėti pūti.

Ventiliacija pirtyje

Pirtyje pasirinkus medines grindis su tarpeliais, jas taip pat galima nesunkiai suderinti su dar vienu būtinu dalyku – pirties ventiliacija. Nors šios idėjos žmonės dažnai atsisako baimindamiesi šalčio, reikėtų įvertinti, jog šaltas oras, patekęs per tarpelius grindyse dėl temperatūrų skirtumo maišosi su šiltu oru ir priverčia jį judėti, tokiu būdu sukuriant natūralią ventiliaciją. Taigi, pirtyse, kuriose įrengtos medinės grindys, tokios ventiliacijos netgi gali užtekti. Žinoma, ventiliacija taip pat gali būti sukuriama ir priverstiniu būdu, kai tam naudojamas ventiliatorius. Tokiu atveju angą rekomenduojame įrengti virš gulto.

Vanduo pirtyje

Vanduo – neatsiejama pirties dalis, todėl, jei galimybės išsimaudyti šalia pirties esančiame vandens telkinyje nėra, atsivėsinimo ritualą teks perkelti į greta įrengtą dušą. Preliminariais skaičiavimais, jo įrengimas gretimame pirties pastate galėtų kainuoti iki 600 eurų. Tiesa, reikėtų įvertinti tai, kad, jei pirtis žiemą naudojama retai, o pastatas nebus šildomas, esant minusinei temperatūrai vanduo vandentiekyje gali užšalti. Dėl šios priežasties rekomenduojame nepamiršti įrengti vandens nuleidimo sistemos, kuri leistų pašalinti vandenį iš vamzdžių po kiekvieno kūrenimo.

Kokios rūšies krosnelę rinktis?

Bene svarbiausias pirties elementas – pirties krosnelė, be kurios sunkiai įsivaizduojamas statinio funkcionalumas. Krosnelės pagal kuro rūšis skirstomos į malkomis kūrenamas krosneles ir vis dažniau pastarąsias dėl savo funkcionalumo pakeičiančias elektrines krosneles, tačiau vieno teisingo atsakymo į taip dažnai užduodamą klausimą – kokią krosnelę rinktis – nėra. Priimti šį sprendimą gali padėti ne tik krosnelės kaina, tačiau ir gerai apsvarstyti poreikiai bei įvertinti krosnelių privalumai ir trūkumai.
Nuo tradicinio pirties įvaizdžio neatsiejamos, malkomis kūrenamos krosnelės šiais laikais turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, papildomą talpą vandeniui šildyti. Maža to, daugeliui žmonių ugnies kūrenimas tiesiog neatsiejama pirties ritualo dalis, todėl tai ženkliai palengvina krosnelės pasirinkimą. Kartais tokį pasirinkimą nulemia ir techninės galimybės, mat ne maža dalis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o sodybose ar vietose, kurios labiau nutolę nuo gyvenviečių, elektros tiekėjai ne visada gali užtikrinti reikiamą galią, todėl daug paprasčiau pasistatyti tampa tradicinę malkinę krosnelę.
Tačiau malkomis kūrenamoms krosnelėms, priešingai nei elektrinėms, būtinas kaminas ir pakura, kadangi krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Savo ruožtu elektrines krosneles šildo ne ugnis, o elektriniai tenai, nereikalaujantys nei kamino nei pakuros. Nors elektrinėms krosnelėms netaikomi tokie aukšti saugumo reikalavimai, kaip krosnelėms, kūrenamoms malkomis, joms būtinas tinkamas įžeminimas. Be to, pirties malonumais norintiems mėgautis be didelių pastangų, dideliu privalumu taps paprastas elektrinės pirties krosnelės įkaitinimas bei galimybė temperatūrą nustatyti laipsnio tikslumu,
užtikrinant nuolatinį komfortą. Svarbu paminėti ir tai, jog priklausomai nuo elektrinės krosnelės modernumo, dažnai galima reguliuoti ir drėgmės lygį, tokiu būdu pakeičiant net patį pirties tipą.
Renkantis krosnelę ypač svarbu atsižvelgti ir į jos galingumą. Nuspręsti, kokio galingumo krosnelės reikės jūsų pirčiai, galėsite apskaičiavę pirties kubatūrą. Renkantis krosnelę ypač svarbu nepasirinkti per mažo galingumo, todėl krosnelės galios kilovatų skaičius turėtų būti ne mažesnis nei pirties kubatūra, pavyzdžiui, 10 kubinių metrų pirčiai reikalinga ne mažesnės nei 10 kW galios krosnelė. Lyginant krosnelių eksplotaciją, ji dažniausiai priklauso nuo to, kaip apsirūpinsite kuru t.y. ar turite galimybę pasiruošti savo malkų. Skaičiuojama, jog 9 kW elektrinė krosnelė, ją kaitinant apie 3 val., vidutiniškai kainuoja 3 eurus.
Norime priminti, kad investavus į pirtį, jos įrengimą ir krosnelę, nederėtų stengtis sutaupyti ant ypač svarbios pirties detalės – kaitinamų akmenų. Akmenys šilumą akumuliuoja ir atiduoda nevienodai, todėl, šioje srityje stokojant patirties, rekomenduojame rinktis prekyboje randamus, skaldytus akmenis, turinčius daugiau sąlyčio ploto su krosnele ir kitais akmenimis. Jei vis dėlto nusprendėte akmenis rinkti patys, svarbu žinoti, kad upėje gulėjusių akmenų, kurie paprastai naudojami tradicinėje lietuvių pirtyje, jokiu būdu negalima dėti į elektrinę krosnelę. Blogai parinkti akmenys ne tik duos menką rezultatą karščio atžvilgiu, bet ir gali sukelti pavojingų situacijų juos kaitinant, todėl reguliarus akmenų patikrinimas yra pagrindinis darbas, kurį turite reguliariai atlikti kūrendami krosnelę.